Tomas Akelaitis

Aš į kovos menus neatėjau dėl sporto.
Aš atėjau čia, nes gyvenimas manęs pasigailėti neketino.

Augau kaip kareivis be skydo – nuogas prieš pasaulį, kuris smogė greičiau nei aš suprasdavau, kas vyksta.
Vaikystė nebuvo žaidimų aikštelė.
Ji buvo mūšio laukas, kuriame mokiausi išgyventi be ginklų, be balso, be galimybės apsiginti.

Ir tas jausmas…
Bejėgiškumas.
Kai esi mažas, o aplink viskas didesnis, garsesnis, piktesnis už tave.
Kai kiekvienas smūgis, kurio negali atremti, palieka ne tik mėlynę ant kūno – jis išdega ženklą tavo viduje.
Tą ženklą aš nešiojau daugelį metų.

Bet vieną dieną supratau.
Niekas neatvažiuos manęs išgelbėti.
Niekas neatneš saugumo.
Niekas nepaduos rankos, kol aš pats neištiesiu savos.

Aš pasirinkau ringą, nes ringas nemeluoja.
Ringe negali pabėgti nuo savęs.
Negali pasislėpti už kaukių.
Ten tu ar tu – ir viskas.

Muay Thai ir kickboksas man tapo ne sportu, o ginklu atsiimti savo gyvenimą.
Kiekvienas smūgis – tai dalis praeities, kurią paleidžiu.
Kiekviena treniruotė – tai spyna, kuri nukrenta nuo senų žaizdų.
Kiekvienas raundas – tai priminimas, kad dabar aš nebegyvenu bejėgis.

Aš pasirinkau kovoti, nes nenorėjau likti tuo vaiku, kuris nieko negalėjo padaryti.
Aš pasirinkau kovoti, nes jei jau turiu kautis šiame gyvenime – kova tegu būna kilni, sąmoninga, valdoma, o ne chaotiška ir destruktyvi.

Ir taip, aš turiu savo moto.
Ne tamsų, ne savižudišką – o tikrą:
Geriau išsikrauti ringe, kur taisyklės ir pagarba, nei gatvėje, kur klaidos kainuoja per daug.
Geriau išmokti valdyti jėgą, nei būti sunaikintam nuo jos.
Geriau tapti kovotoju viduje, nei leisti, kad gyvenimas mane sulaužytų dar kartą.

Man kovos menai – tai ne smurtas.
Tai terapija su krauju, disciplina su prakaitu, ramybė, išmokta per skausmą.
Tai mano būdas tapti tuo žmogumi, kuriuo vaikystėje tikėjau esąs – stipriu, saugiu, nepajudinamu.

Aš ne kovoti prieš kitus atėjau.
Aš atėjau kovoti už save.

Ir šiandien aš stoviu ne kaip auka, o kaip karys, kuris praėjo pragarą, bet išmoko jame kurti šviesą.
Kaip kovotojas, kuris žino:
kol mano širdis muša ritmo – aš turiu dar vieną raundą.
Kol turiu dar vieną raundą – aš galiu pakeisti savo gyvenimą.

Ir tai yra tikrasis mano kelio moto.
Ne mirtis – o prisikėlimas.